Aukštaitijos ralio istorija Print E-mail
AUKŠTAITIJOS RALIS

1980

2002

Rugpjūčio 1- 2 dienomis Aukštaitijos trasose- Ukmergės, Utenos bei Molėtų rajonuose vyko automobilių ralio varžybos. Jas organizavo automobilių sporto klubas „Ajags“, 2002- aisiais atgaivinęs prieš gerą dešimtmetį Vidurio ir Rytų Lietuvos keliais vykusį populiarų ralį „Aukštaitija“. Pasak klubo vadovo Jono Balčiūno, ralyje „Aukštaitija 2002“ dalyvavo per 80 ekipažų iš keturių šalių. Varžybas gerai įvertino jose dalyvavę užsieniečiai. Pasiūlyta ralį „Aukštaitija“ įtraukti į Europos Šiaurės šalių ralio čempionato tvarkaraštį. Šiemet šis čempionatas vyksta trijose valstybėse- Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje, o jau 2003 m. planuojama, kad geografija išsiplės- varžybų etapai bus surengti Lenkijoje, Suomijoje bei Lietuvoje- Aukštaitijos ralio kontekste. Renginio organizatoriai džiaugiasi, jog „Aukštaitijos“ raliui geranoriškai pritaria apskrities bei savivaldybių vadovai, sulaukta jų palaikymo ir pagalbos organizuojant renginį. Utenos apskrities viršininko administracija bei Utenos rajono savivaldybė steigia piniginius prizus varžybų nugalėtojams.

2003

Ralio lyderiai kol kas nesikeičia ... Tradiciniu patrankos šūviu Ukmergės centre prasidėjęs ralis reiškė, jog Lietuvos ralio čempionatas perkopė antrąją pusę. Daugiau nei šešios dešimtys ekipažų, kuriems, kuriems per dvi dienas reikėjo įveikti beveik 100 km greičio ruožų. Įdomiausią tai, kad didžioji dalis ruožų buvo nauji, vadinasi, galimybė išmokti juos mintinai buvo lygi beveik nuliui. Varžybas organizavęs klubas tradiciškai pireš lentynes išleido ralio programą, žiūrovams tikrai nestigo informacijos, galima buvo gauti žinutes į mobiliuosius telefonus apie kiekvieno greičio ruožo rezultatus, visi rezultatai „gyvai“ atsirasdavo internete. Tai jau tampa sistema, kuri leidžia ralio gerbėjams pasirinkti: atvykti į greičio ruožus ir jausti lenktynių nuotaiką arba net ilsintis ar atostogaujant žinoti, kokia situacija trasoje. Galbūt dar atsiliekame nuo latvių ar estų, tačiau dalyvių ir publikos gausa rodo, jog ne sykį minėtas epitetas „sporto šaka Nr.2“ yra tikslus. Kaip suderinti racionalumą, sėkmę ir saugų važiavimą? Būtent toks klausimas nai kam nedavė ramybės. Tačiau jei pirmąją dieną dar buvo girdėti kalbų apie atsargesnį važiavimą (naujos, nepažįstamos trasos, treniruočių stygius ir t.t), tai lenktynėms einant į pabaigą visi važiavo, kiek galėjo. Kas lyderiai?

R. Lipeikio ir R. Vaitkevičiaus „Mitsubishi“ pirmą greičio ruožą įveikė greičiausiai, tačiau buvo matyti, kad ne šioje trasoje (vidutinis greitis siekė 70km/val.) sezono lyderių automobilis turės pranašumą. Nuo jo bandė neatsilikti A. Strumskio/L. Skardžiuko ekipažas. Šiam ekipažui prieš lenktynes teko sręsti nemažai problemų: starto išvakarėse buvo sudaužyta jų „Impreza“, tad per nakti į treniruočių automobilį buvo permontuota kiek įmanoma daugiau detalių, tačiau nemažai mazgų liko standartiniai. Tačiau tai nesutrukdė Arūnui antrame GR pralenkti Roką, tiesa, po pirmosios dienos R. Lipeikio ekipažas išsaugojo 3,90sek. persvarą.

Netikėtumu galima buvo vadinti šeimyninio Martyno ir Vytauto Samsonų ekipažo trečią vietą: labiau krose patyrę sportininkai sugebėjo itin greitai važiuoti „Subaru Impreza“ automobiliu. Greičiau nei per 4 minutes „Versmės“ greičio ruožą įveikė ir Alvydas Albrechtas. Tiesa, važiuojant antrą sykį „Lancia Delta integrale“ buvo lėtesnė: pasirodo išlūžo pavarų perjungimo svirtis ir ekipažas buvo priverstas finišuoti viena pavara. Tačiau tai buvo pakankamai nerimtas gedimas ir šeštadienį „Lancia“ buvo vadinama viena rimčiausių pretendenčių kovoti su R. Lipeikiu.

Dideliam Ukmergiškių džiaugsmui itin greitai važiavo jų žemietis Evaldas Čirba. Tiesa, pirmame GR „Renault Clio“ buvo išlėkusi iš trasos, tačiau antrajame sugebėjo įveikti didmeistrišką šiam ruožui 4 minučių ribą: tai buvo geriausias rezultatas tarp dviem ratais varomų automobilių . Bet už Evaldą po pirmosios lenktynių dienos aukščiau buvo D. Vilimo ir Ž. Žeromsko ekipažas – jų „Clio“ važiavo stabiliai ir pakilo iki ketvirtos vietos.

Antrąją varžybų dieną sportininaki pradėjo Utenoje, greta kurios ir driekėsi naujų GR trasos. Be žvyrinių kelių, kurių dangos buvo išsaugotos iki starto, o ir po varžybų atrodė tikrai neblogai, sportininkams teko važiuoti kelis šimtus metrų Pakalnių miestelio asfaltuotu keliu. Štai čia ir susiriko bene daugiausia žiūrovų, kurie azartiskai komentavo sportininkų tempą.

Bandysime vytis latvius? Aukštaitijos ralio organizatoriai sulaukė lenktynėse stebėjusio oficialaus atstovo. AJAGS klubui buvo pasiūlyta rengti lenktynes, kurios gali pretenduoti į Europos ralio čempionato etapo statusą. Kad dar daugybę darbų teks nuveikti, akivaizdu, tačiau pirmieji vertinimai po varžybų buvo tikrai geri.

2004

Velniškos lenktynės Jeigu esate prietaringas, 13 diena ir dar penktadienis tikrai nieko gero nežadės. Tačiau šių metų Aukštaitijos ralio startui li-kimas lėmė būtent šią rugpjūčio dieną. Rekordinis dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Rusijos būrys rodė, jog lenk-tynininkams velnio tuzinas – nė motais.

Saulenis Pociūnas

Daugiau nei šimtas ekipažų buvo pareiškę norą startuoti šiose azartiškose lenktynėse, tačiau dėl įvairių priežasčių prie star-to linijos pamatėme kiek mažesnį jų būrį. Bet vis tiek masiškumo rekordas buvo pagerintas. O tikrai gausi uteniškių ir mieste svečių minia laukė reginio – miestų gatvėmis lenktynės vyksta itin retai, o Utena, nors ir turinti Lietuvos automobi-lių sostinės titulą, dažnai likdavo įvairių renginių nuošalėje. Šiemet ralį organizuojantis automobilių sporto klubas AJAGS varžybų centrą perkėlė iš Ukmergės į Uteną ir neapsiriko. Tokio šilto palaikymo, geros nuotaikos ir šaunaus reginio mies-te nebuvo senokai. Nors vasara – pats lenktynių įkarštis, pajėgiausi Lietuvos ralio meistrai šalies trasose susitiko pirmą sykį. Vilniaus ralis vyko gegužę, birželį kai kas dalyvavo Latvijoje surengtame Cėsio ralyje, o liepą kalendoriuje atsirado pertrauka – Žemaiti-jos ralis baigs šių metų sezoną lapkričio mėnesį. Tad ralis Aukštaitijos keliais buvo puiki proga vėl įrodyti, kas vertas se-zono favoritų vardo. Juoba kad kova šiemet vyksta itin atkakliai, o beveik prieš kiekvienas varžybas favoritų grupėje mini-mi net keli ekipažai. Kadangi Aukštaitijos ralis buvo įtrauktas ir į Latvijos čempionato, ir į Baltijos šalių taurės varžybų kalendorių, į Lietuvą atvyko ir nemažai pajėgių sportininkų iš užsienio. Todėl pirmasis dalyvių trisdešimtukas atrodė išties įspūdingai – tokios solidžios technikos Lietuvoje vykusiose varžybose, ko gero, dar neteko matyti. Tačiau jau varžybų pradžia įrodė, kad 13-ą dieną reikia būti itin atidiems. Nauji ruožai ir ribotas susipažinimo su trasa lai-kas dalinai sulygino sportininkų galimybes, tačiau jau pirmame greičio ruože avariją patyrė Alvydo Albrechto ir Ramūno Fetingio ekipažas. Legendinė “Lancia Delta Integrale”, atrodo, bus klonuota, nes kėbulas buvo stipriai aplamdytas. Bet lenktynininkas nusiteikęs tęsti kovą ateityje: nors medikai rekomendavo Alvydui kelis mėnesius apsiriboti ramesniu gyve-nimu, tikėtina, kad ir sportininkas, ir jo automobilis azartišku važiavimu džiugins ralio gerbėjus. Šturmanas R.Fetingis šio-je avarijoje beveik nenukentėjo ir po jos prisidėjo prie “Autopiloto” kūrybinės grupės: bene pirmą kartą ralio lenktynių Lietuvoje istorijoje publika dideliuose ekranuose galėjo tiesiogiai stebėti įspūdingiausius lenktynių momentus, o “Tango TV” žiūrovai matė išsamius reportažus apie lenktynes. Antrame ruože sumaištį sukėlė jau latviai: K.Caunės vairuojamas “Honda Civic” atsitrenkė į stulpą, kuris užtvėrė kelią. Tačiau daugiausia emocijų pirmą dieną sukėlė trečias ruožas, vykęs Utenos gatvėse. Aišku, eismo taisyklių leistinas 50 km/val. greitis mieste šį sykį buvo pamirštas, o lenktynininkų kraują dar kaitino ir publikos ovacijos, kurios prapliupdavo po įspūdingų šuolių. Tokio reginio Utena dar tikrai buvo nemačiusi. Reikia pripažinti, kad viskas miesto gatvėse tą velniš-ką penktadienį susiklostė sėkmingai, nors adrenalino ištroškusių žiūrovų būta išties daug, o lenktynes jie stebėjo iš labai arti. Antrąją lenktynių dieną, kai kova persikėlė į Ukmergės ir Anykščių apylinkes, pradėjo ryškėti greičiausių Latvijos sporti-ninkų Ivaro Vasaraudzio ir Valdžio Spredzio pranašumas. Pagal A grupės reikalavimus paruoštas septintos kartos “Mit-subishi” beveik kiekviename greičio ruože būdavo šiek tiek greitesnis už varžovus. Sauliui Girdauskui, Rokui Lipeikiui ir Evaldui Čirbai liko kovoti dėl antros vietos ir lyderio tarp lietuvių vardo. Puikiai parengtą automobilį vairavę latviai beveik nedarė klaidų ir finiše jie 3 sekundėmis lenkė S.Girdausko ir A.Šošo duetą. Treti finišavo 2003 metų Aukštaitijos ralio nugalėtojai R. Lipeikis ir R.Vaitkevičius. Tačiau po finišo šie ekipažai santykius toliau aiškinosi protestais. S.Girdausko ekipažas buvo diskvalifikuotas už neleisti-ną pašaline pagalbą: viename ruožų buvo pradurtos dvi “Mitsubishi” padangos, tad antrąją lenktynininkai pasiskolino iš latvių. R.Lipeikio automobilio variklis praėjus kelioms dienoms po lenktynių buvo išardytas: radus reikalavimų neatitin-kančius švaistiklius, buvo diskvalifikuotas ir šis ekipažas. Aišku, nesmagu, kai tarptautinėse varžybose favoritai santykius aiškinasi tokiais būdais, tačiau vėliau vykę bandymai už-glaistyti konflikto briaunas rezultatų nedavė: sportininkai buvo diskvalifikuoti. Todėl tarp lietuvių pirmoji vieta atiteko Evaldo Čirbos ir Audriaus Pivoro ekipažui (jie pakilo į antrą vietą absoliučioje įskaitoje), antroji – Vytauto Švedo ir Žilvi-no Sakalausko duetui (šešta vieta absoliučioje įskaitoje). Jeigu ne šis nemalonus konfliktas, kuriame taškas dar nėra padėtas, ralis tikrai būtų palikęs gerą įspūdį. Bent jau miestelė-nams ir Utenos svečiams buvo suteikta puiki proga pamatyti bemaž visus sportininkus iš arti, miesto centre vykęs koncer-tas sukvietė didžiulę žiūrovų minią. Tikrai negalima teigti, kad sportininkai liko be dėmesio. Buvo girdėti nusiskundimų, kad organizatoriai pernelyg daug dėmesio skyrė pramogoms, o sportininkai kartais likdavo nuošalyje. Tačiau verta prisi-minti kitas varžybas, kai ir sportinė renginio pusė būdavo, švelniai tariant, vidutinio lygio, o apie šventę miestui net kalbos nebūdavo. Kur rasti tą visus tenkinantį aukso vidurį? Kai dalyvių būrys viršija 100, patenkinti visų poreikius yra tikrai sunku. Juoba kad ir sportininkų meistriškumas yra skirtingas, o žiūrovams irgi būtina pateikti ne tik sausą informaciją: ralį reikia pa-traukliai “įpakuoti”, kad automobilių sporto renginys būtų įdomus ir dalyviams, ir rėmėjams, ir žiūrovams. Galima teigti, kad šių metų Aukštaitijos ralis buvo šventiškesnis už ankstesnius renginius. Uteniškiai tikrai dar ilgai dalijo-si įspūdžiais. Gali būti, kad kitąmet šio miesto lentynininkų ekipažų bus daugiau. O svarbiausia, kad kitais metais rugpjū-čio 13 diena nebus penktadienis: gal tada net ir velniškų įtarimų varžybose nebus.

2005

PIRMOJI DIENA Namų sienos nepadėjo Lietuvos sportininkams įveikti tradicinio ralio „Aukštaitija 2005“ priėmusių varžovų iš Latvijos, Estijos ir Rusijos. Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų keliais nusidriekusiose trasose tempą nuo pirmos iki paskutinės minutės diktavo estas Margusas Murakas, važiavęs „Toyota Corolla WRC“ automobiliu. Antras finišo liniją kirto jo tautietis Priitas Saluri ir tik ant trečiojo garbės laiptelio atsistojo panevėžietis Rokas Lipeikis. Iš viso ralyje startavo 63 ekipažai, o finišo liniją pasiekė 43. Pirmajame bendrosios įskaitos dešimtuke buvo tik penkios lietuviškos pavardės. Ralis prasidėjo karuselinėmis lenktynėmis Utenos miesto centre. Ralio prologas pasirodė esąs pernelyg kietas riešutas 5 iš 63 šiųmetinėse lenktynėse startavusių ekipažų. Namų sienos nepadėjo uteniškiui Martynui Samsonui, vairavusiam puikiai parengtą „Subaru Impreza“. Ralio prologas buvo tiesiogiai transliuojamas televizijos Tango TV kanalu. Lietuvoje tokia transliacija iš ralio trasų buvo surengta pirmą kartą. Scenoje prie kultūros centro buvo surengta pirma kartą. Scenoje prie kultūros centro įrengtame LED ekrane varžybų žiūrovai galėjo stebėti varžybas iš trasoje įvairiose vietose įrengtų kamerų. Po varžybų scenoje koncertavo liaudiškos muzikos grupė ir dainininkė Rūta Ščiogolovaitė. ANTROJI DIENA Jei pirmosios dienos ralio greičio ruožai turėjo ryškų žiedinių lenktynių „prieskonį“, tai antrosios dienos „meniu“ buvo klasikiniai greičio ruožai. Du greičio ruožai - Šeimaties ir Juknėnų – šprotininkams visiškai nežinomi, todėl tiek šturmanai, tiek pilotai turėjo daug sudėtingo darbo. Varžybų nugalėtojas beveik 92 km trasą įveikė per 44,33 minutes, važiuodamas vidutiniu greičiu 123,19 km/val. Greičiu. Po finišo klausiamas, ar nejaučia „sąžinės graužimo“, kai varžovus triuškina WRC reikalavimus atitinkančiu reikalavimus automobiliu, M. Murakas purtė galvą: „be abejonės, aš turiu tam tikrą pranašumą, tačiau ralis yra techninė sporto šaka, todėl „geležis“ ir į ją investuojami pinigai reiškia daug. Kita vertus, net ir labai gerą automobilį reikia valdyti ir atvairuoti iki finišo.Tuose etapuose, kur vidutiniai greičiai dideli, mes neturime jokio apčiuopiamo pranašumo. Greitesni galime būti tik siauruose, vingiuotuose, prastos kokybės kelio ruožuose“, aiškino ralio nugalėtojas. Visi ralio nugalėtojai buvo apdovanoti originaliomis taurėmis bei vertingais „Wynn‘s“, „Lavazza“, „Kodak“, „Utenos trikotažo“, „Alitos“, „Alto“ prizais. Ypatingus prizus pirmąsias tris vietas užėmusiems ekipažams įsteigė Valstybinio turizmo departamento direktorius A. Lukoševičius, Seimo pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas, Utenos r. meras A. Katinas, Seimo narė M. Petrauskienė. Jauniausią finišavusį varžybų dalyvį apdovanojo Utenos apskrities viršininko pavaduotojas V. Cibulskas. Po apdovanojimų vyko iš Utenos kilusios Lauros Čepukaitės ir jos grupės koncertas. Uždarymo šventę papuošė „Maxima“ dovanoti fejerverkai. VARŽYBŲ DALYVIŲ ATSILIEPIMAI 4-ąją bendroje įskaitoje ir pirmąją „N-4“ klasėje iškovojo Vytautas Švedas: „Aš labai džiaugiuosi šiųmetiniu „Aukštaitijos raliu“, nes šį kartą pavyko įveikti išskirtinai stiprų varžovą –Janį Vorobjovą. Jis yra labai universalus lenktynininkas ir neabejotinas ralio autoritetas, prieš kurį galvą lenkia daugybė Baltijos šalių sportininkų . Mes visus 8 greičio ruožus važiavome labai panašiu tempu, tačiau galutinis rezultatas – 1,3 sekundės mūsų naudai. Apskritai šįkart skėsi praktiškai viskas, išskyrus nedidelius stabdžių kaprizus 7 greičio ruože. Ten kelio danga buvo ypač grubi, todėl dėl didelės vibracijos padilusios stabdžių kaladėlės pradėjo strigti – stabdant tekdavo pedalą gerokai pamaigyti. Šiaip technikos galimybės išnaudojome pakankamai sėkmingai“. 5 – oji vieta bendrojoje įskaitoje ir antroji „N-4“ klasėje Janis Vorobjobs ir Guntis Ervalds, taip pat dirbantis ralio „Ciesis“ bei „Baltic Rally Cup“ organizaciniame komitete : „Mes varžtais laikome visus ralyje startuojančius sportininkus ir visuomet stengiamės nugalėti. Vytautas Švedas „Aukštaitijoje“ mus aplenkė, bet tai padarė išties labai gražioje dvikovoje. Apskritai mūsų manymu Vytas itin perspektyvus lenktyninkas ir malonus kaip žmogus. Susigrumiame su juo ne pirmą karą ir visuomet varžomės iki paskutinio greičio ruožo metro. Tiesa, šįkart mes patys kiek komplikavome savo padėtį, kaip penktadienį lenktynėse Utenos mieste išslydome iš trasos ir praradome maždaug 20 sekundžių. Taip pat reikėtu pagirti organizatorius, kuriems pavyko padaryti didžiulį kokybinį šuolį ir išspręsti svarbiausias ralio saugumo problemas. Ne paslaptis, kad anksčiau šie dalykai Lietuvoje šlubavo ir gerokai erzindavo. Šį kart buvo keletas ne iki galo išbaigtų organizacinių smulkmenų, tačiau jos tikrai neužgožė viso ralio. Šįkart „Aukštaitijos“ schema, greičio ruožų įvairovė – puiki. T.y. svarbiausios prielaidos tolimesniam ralio lygio augimui, nes kai lenktynės patinka sportininkams, jas įdomu stebėti žiūrovams, o verslininkams - čia rodyti savo reklama“. Latvijos automobilių šproto federacijos ralio komiteto pirmininkė Irena Krastine: „ Galiu atsakingai pareikšti, kad Lietuvoje ralio organizavimo lygis auga pakankamai sparčiai ir šiųmetinės lenktynės yra sunkiai palyginamos su vykusiomis ankstesniais metais. Man labai patiko kai kurie trasos saugos sprendimai – ypač kalbant apie gatvės lenktynes Utenos miesto centre. Ar kitais metais bus rengiami bendri Lietuvos ir Latvijos ralio čempionatų etapai kol kas tiksliai atsakyti negalėčiau, nes tai yra ir sportininkų valioje. Su lenktynininkais diskutuosime ir paisysime jų prioritetų“.

2006
 

Ne tik sportuojam,

bet ir remontuojam...

Sekantis LARČ : III etapas

Lietuvos automobilių ralio čempionato III etapas

2012.05.25-26

Vilnius

LARČ įskaita

1 įskaita
1. S.Girdauskas
2. R.Lipeikis
3. R.Čapkauskas
2 įskaita
1. D.Butvilas
2. B.Vanagas
3. R.Kvaraciejus
3 įskaita
1. A.Lopetaitis
2. T.Savickas
3. K.Šiugždinis
4 įskaita
1. P.Nanartavičius
2. T.Stabingis
3. K.Raišys
5 įskaita
1. R.Šeinauskas
6 įskaita
1. L.Vaškys
2. I.Taletavičius
3. R.Veikalas
7 įskaita
1. K.Gorbas
2. R.Žala
3. R.Miniotas

WRC vairuotojų įskaita

1. Sebastien Loeb 91
2. Petter Solberg 73
3. Mikko Hirvonen 70
4. Mads Ostberg 68
5. Evgeny Novikov 43
6. Jari-Matti Latvala 28
7. Martin Prokop 26
8. Nasser Al-Attiyah 23
9. Dani Sordo 21
10. Ott Tanak 16
11. Sebastien Ogier 16
12. Thierry Neuville 14
13. Francois Delecour 8
14. Dennis Kuipers 8
15. Armindo Araujo 7
16. Henning Solberg 6
17. Pierre Campana 6
18. Patrik Sandell 4
19. Ken Block 2
20. Jari Ketomaa 2
21. Eyvind Brynildsen 1
22. Ricardo Trivino 1
23. Peter van Merksteijn Jr 1
24. Benito Guerra 0
25. Matthew Wilson 0
26. Kevin Abbring 0
27. Nicolas Fuchs 0
28. Andreas Mikkelsen 0
29. Craig Breen 0
30. PG Andersson 0
31. Michal Kosciuszko 0
32. Gianluca Linari 0
33. Bryan Bouffier 0

Ralio legendos

© 2007-2012 Kumho MotorsportPowered by MyPagerank.Net | Autorinės teisės | Atsakomybės ribojimas | Kontaktai | Sitemap