Kumho padangos
Kumho Motorsport komanda
Autosportas Lietuvoje
Autosporto naujienos pasaulyje
Viskas apie ralį
Mus lanko
We have 7 guests onlineDraugai
Iš trasos...
| Žinomas pasaulyje, nepažįstamas Lietuvoje |
|
|
|
Giedrius ŠNIUKAS Jeigu besidomintys Lietuvos automobilių sportu su jo istorija yra daugiau ar mažiau susipažinę, tai lietuvių išeivijos veikla šioje srityje mums dar, deja, beveik nežinoma. Laimei, ledai jau pralaužti - neseniai Lietuvos žurnalistai per Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) surengtą spaudos konferenciją Kaune turėjo progą susipažinti su Australijoje gyvenančiu Fredu Gocentu. Lietuvoje jis viešėjo kelis mėnesius ir su LASF atstovais susitiko per "Panevėžio" ralį. Tiesa, tai nebuvo pirmoji tautiečio viešnagė Lietuvoje. Pirmą kartą mūsų šalyje lankėsi 1992 m., po to - beveik kasmet. Kaune sutiko savo būsimą antrąją žmoną. F.Gocentas - tai žmogus, kuriuo pasitiki "Mitsubishi Ralliart" komanda, ralių maratonų asas Kenjiro Shinozuka, žymiausi Australijos ralistai. Lietuvis buvo jų šturmanas pasaulio, Azijos-Ramiojo vandenyno (1988, 1991 ir 1992 m. čempionas), Australijos ralio čempionatuose, dalyvaudavo Azijos bei Australijos raliuose maratonuose. Manfredas Gocentas (toks tikrasis jo vardas, Fredu jis tapo Australijoje) gimė 1940 m. rugpjūčio 20 dieną Pašiliškių kaime (Šilutės rajonas). 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Praleidusi šioje šalyje daugiausia Bavarijoje šešerius metus Gocentų šeima išvyko į Australiją. Ten patekti buvo šiek tiek lengviau nei į JAV ar Kanadą. Iš pradžių F.Gocentas gyveno ir mokėsi mažame Kouros miestelyje, vėliau persikėlė į Kanberą. Ten gyveno ir dirbo (22 metus Gynybos ministerijoje, po to - kitose valstybinėse institucijose) iki 1996 m. Po to nuvyko į Sidnėjų, kur iki šiol gyvena "Mitsubishi Ralliart" Australijos padalinio vadovo Dougo Stewardo namuose. Šioje firmoje F.Gocentas ir dirba - kartu su kitais rengia "Mitsubishi Pajero" automobilius raliams maratonams. Sportinę karjerą lietuvis pradėjo 1969 m., atstovaudamas nedideliam "Volkswagen" klubui mėgėjų raliuose. Rimtose lenktynėse debiutavo 1971 m. Tada su draugu sėdę į "Datsun 1600" automobilį dalyvavo "Alpine" ralyje. Jų ekipažas nugalėjo, nors į šias lenktynes buvo susirinkę daug tituluotų Australijos sportininkų. Po šio pirmojo triumfo F.Gocentas atkreipė Australijos automobilių sporto favoritų dėmesį. Vis dėlto iki trokštamo pasiūlymo atstovauti gerai komandai jam teko palaukti beveik trejus metus. 1974 m. lietuviui paskambino "Mitsubishi Ralliart Australia" vadovas D.Stewardas ir pasiūlė "Southern Cross" ralyje būti žymaus suomių ralisto Hannu Mikkolos šturmanu. Taip prasidėjo lietuvio bendradarbiavimas su viena garsiausių pasaulio ralio komandų. "Sakė, mane pasirinkę todėl, kad nebijojau važiuoti kartu su pačiais greičiausiais Australijos lenktynininkais. Pasiūlymą iškart priėmiau. Po kelių savaičių Stewardas vėl paskambino ir paklausė, ar norėčiau važiuoti su kitu ralistu - Andrew Cowanu (dabartiniu "Mitsubishi Ralliart" komandos vadovu - aut. past.), nes jis šį tą nusimano apie automobilius, o Mikkola ir aš, jo nuomone, - beveik nieko. Tad vedžiojo Dougas, jeigu iškiltų problemų su technika, - nieko negalėtumėte padaryti. Važiuodami su Andrew senu "Mitsubishi Lancer" nugalėjome", - pasakojo F.Gocentas. Šią 1975-aisiais pasiektą pergalę jis prisimena kaip maloniausią per daugiau nei 200 ralių sportinę karjerą. Kiek kartų užkopė ant aukščiausio ir kitų garbės pakylos laiptelių, lietuvis sakė jau neprisimenąs. Kadaise bandė skaičiuoti trofėjus, bet galų gale numojo ranka. 1976 m. buvo sukurta "Ford Australia" ralio komanda. Mūsų tautiečiui buvo pasiūlyta Australijos ralio čempiono Gray Carro šturmano vieta. Lenktyniauvo su Anglijoje parengtu "Ford Escort BDI". Tai, pasak F.Gocento, tais laikais buvo labai greitas automobilis, o važiavo jie be elementarių saugos priemonių, net be šalmų. Šioje komandoje lietuvis išbuvo ketverius metus. Ypač įsiminė paskutinieji, 1979-ieji, kai Didžiojoje Britanijoje dalyvavo viename pasaulio ralio čempionato etape - R.A.C. ralyje. Tai buvo paskutinės "Ford", kaip jungtinės komandos, lenktynės. Tada jai atstovavo tokios įžymybės kaip suomiai Hannu Mikkola, Ari Vatanenas, švedas Bjornas Valdegaardas. G.Carro ir F.Gocento ekipažas absoliučioje įskaitoje užėmė dešimtąją vietą, tai buvo labai aukštas rezultatas. Anglijos "Ford" atstovai tuo labai džiaugėsi, siūlė bendradarbiauti. F.Gocentui šios lenktynės įsiminė dar dėl vieno epizodo: "Tada susitikau tautietį - ant vieno automobilio šoninio stiklo pamačiau užrašą Kastytis Girdauskas. Tai buvo tikrai lietuviška pavardė, tad priėjau prie jo ir pasakiau, kad aš taip pat esu lietuvis. Deja, jis nelabai norėjo bendrauti, nes bijojo nemalonumų, o aš nenorėjau jų užtraukti. Pasiūliau Kastyčiui eiti į mūsų palapinę, jis nenorėjo, bet pasiūlė man eiti pas juos. To nenorėjau aš. Taigi maždaug dvi valandas stoviniavome lauke ir šnekučiavomės tik apie asmeninius reikalus. Kastytis skundėsi, kad jo sūnus Saulius (daugkartinis Lietuvos ralio čempionas - aut. past.) labai išdykęs ir neklauso tėvų. Visi maži vaikai tokie, nuraminau", - prisiminė šturmanas. Dar kartą tautiečius F.Gocentas sutiko per 1986-aisiais Australijoje vykusį ralį maratoną "Wynn's Safari". Šįkart tai buvo Stasys Brundza ir Henrikas Šilinis. Daugiausia po varžybų mūsų tautietis bendravo su pastaruoju, nes S.Brundza kalbėtis nelabai norėjo. F.Gocentas raliuose maratonuose debiutavo 1978 m. Azijoje. Tada su A.Cowanu dalyvavo lenktynėse Tailandas-Malaizija-Indonezija-Tailandas. Vėliau persikėlė į Australiją - 1986 ir 1987 metais su A.Cowanu ir D.Stewardu iškovojo pergales "Safari" raliuose. 1988 m. F.Gocento ir K.Shinozukos ekipažas debiutavo Azijos-Ramiojo vandenyno ralio čempionate ir jau pirmaisiais metais tapo jo nugalėtoju. Po to šis japonas (beje, vienintelis iš savo tautiečių iškovojęs pergalių pasaulio ralio čempionato etape) pareiškė norą šiose lenktynėse važiuoti tik su lietuviu. Tai truko iki 1997 m., kai jie paskutinį kartą kartu važiavo "API Australijos" ralyje. Po to K.Shinozuka visą dėmesį sutelkė į ralius maratonus. Pasak F.Gocento, šis japonas buvo labai įžvalgus lenktynininkas, labai tausojo automobilius, sakė "negalįs jų sužeisti". Paklaustas apie kitus ralistus, su kuriais teko važiuoti, tautietis atsakė, kad su važiuodamas su Gregu Carru jie suprasdavo vienas kitą iš pusės žodžio. Rossas Dunkertonas - pokštininkas, beveik niekada nesiskiriantis su plačiabryle skrybėle. Greičiausias - Katsuhiko Taguchi, kuris atėjo į "Mitsubishi" komandą 1995 m. F.Gocento nuomone, šis lenktynininkas labai perspektyvus ir taps K.Shinozukos pamaina, tačiau kol kas "akceleratorių spaudžianti dešinė koja ir galva veikia atskirai". Dėl to per trejus metus šešis sykius išlėkta iš trasos. Su K.Taguchi lietuvis daugiausia lenktyniavo Malaizijoje (pirmą kartą šios šalies ralio varžybose jis važiavo 1981 m. su G.Carru "Mazda 323" automobiliu ir iškovojo pergalę). Beje, šiemet šis japonas nugalėjo Azijos ir Ramiojo vandenyno ralio čempionato N grupės įskaitoje. Sportinės karjeros viršūnę F.Gocentas pasiekė 1992 m., kai su R.Dunkertonu pasaulio ralio čempionato Naujosios Zelandijos etape absoliučioje įskaitoje užėmė trečiąją vietą. Tiesa, yra ir kitokių prisiminimų, susijusių su šio pavadinimo raliu - čia patirta viena didžiausių avarijų. "Viename iš Naujosios Zelandijos ralių atsilikinėjome nuo žymaus Australijos lenktynininko Possumo Bourno. Norėdamas atsigriebti, Dunkertonas važiavo ant galimybių ribos. Nelaimei, viename posūkyje po ratais pasipainiojo akmuo. Mūsų visiškai naujas "Mitsubishi Galant VR4" maždaug metrą atsiplėšė nuo žemės, nukrito ant priekio ir perlėkęs per tvorą nusileido stogu ant kelmų. Abu buvome taip užspausti, kad negalėjome pakrutėti. Pradėjau su Rossu šnekėtis, o jis tik: atsiprašau, atsiprašau. Paklausiau, kaip jaučiasi, atsakė nežinąs, lyg ir gerai. Prišokę gydytojai liepė kalbėti toliau. Mane gelbėtojai gana nesunkiai ištraukė pro priekinį stiklą, o su Rossu buvo prasčiau - perpus lūžęs vairas sulindo jam į koją. Kita didelė avarija įvyko per vieną "Safari" ralį maratoną. Mano šefas Dougas Stewardas nesiekė pergalės, nes buvome nugalėję šiame ralyje anksčiau, bet ketino padėti kitiems komandos nariams. Vis dėlto jie pasimetė ir atsiliko. Tada jam pasakiau, kad važiuojame pirmi. Iš pradžių Dougas nenorėjo tuo patikėti, bet paskui nutarė pasinaudoti galimybe dar kartą nugalėti. Kelias atrodė labai lygus, tačiau mūsų automobilis ratu pataikė į mažą duobelę. Kadangi spaudėme 200 kilometrų per valandą greičiu, pakilome į orą du kartus virtome per priekį, penkis kartus ant šono. Pirmasis šefo klausimas, kai, išspyrę langą, išsiropštėme, - ar nemačiau jo kreditinės kortelės "Mastercard"?", - linksmai prisiminė F.Gocentas. Iš viso per sportinę karjerą jam teko verstis apie penkiasdešimt kartų, laimei rimtų traumų nepatyrė. Didžiausiu - 290 km/val. greičiu jam teko važiuoti savaitę trunkančiuose "Targa Tasmanijos" raliuose, kurie vyksta asfalto keliais. Čia dalyvauja nuo 1996 m. ir šturmanauja Australijos milijonieriui Ray Lintottu. R.Gocentas sakė, kad Ray yra didelis automobilių sporto entuziastas, bet tenka jį raginti spausti akceleratorių. Mūsų tautietį pribloškė vienas Azijos-Ramiojo vandenyno čempionato etapų - Himalajų ralis. "Tai buvo pavojingiausios lenktynės, tada tikrai bijojau. Važiuoji aukštyn - aplink tik kalnai ir tik girdi, kaip akmenukai iš po automobilio ratų rieda į bedugnę. Tiesa, kai važiuoji žemyn, matai upes ir pasidaro kažkaip ramiau. Ypač įsiminė 1989-ųjų Himalajų ralis. Jame nugalėjome, bet tada teritorijose, per kurias teko važiuoti, vyko sikhų sukilimas. Iš pradžių jie gulėsi prieš automobilius, nenorėdami, kad iš viso startuotumėme. Vėliau vis dėlto išleido. Įvažiavome į kalnus, kur kas 100 metrų sutikdavome policininką. Jie turėjo užtikrinti saugumą, tačiau nuolat girdėdavome sprogimus, prie mūsų automobilio blyksteldavo ugnis. Pasakiau Kenjiro, kad į mus mėto "Molotovo kokteilius". Sustojome prie policininko, pasiguodėme, o šis tik galvą kraipo, rankomis skėsčioja, niekuo padėti negali. Naktį teko forsuoti upę. Aplinkui nė gyvos dvasios, trasa važiavome pirmi. Kenjiro įspėjo, kad saugočiausi, nes manė, kad indai prisirinko akmenų ir nusprendė apmėtyti jais automobilius. Negana to, jie dar ir barikadą pastatė, kurią nesunkiai įveikėme, bet Shinozukai vienas akmuo pataikė į ranką. Vis dėlto lėkėme labai greitai, laimingai pasiekėme kontrolės punktą. Tik tada pastebėjome automobilio kėbule netoli nuo mano sėdynės atsiradusią nemenką skylę ir prisiminėme, kad vienu metu girdėjome kaukštelėjimą. Likusių ralio dalyvių teko laukti apie valandą, jie atvyko su policijos eskortu, nes indai nukirto medžius ir užblokavo kelią", - pasakojo F.Gocentas. Jeigu Lietuvos ralistai mūsų šalies keliuose susidurdavo su šernais ar briedžiais, tai Australijos - su kengūromis. Ponas Fredas sakė, kad per lenktynes jos pamušamos gana dažnai. Vienas jo draugas japonas labai norėjęs pamatyti kengūrą. Pamatė... Kanberos ralyje atsitrenkęs į šį žvėrį sudaužė automobilį, pasitraukė iš lenktynių ir pasakė, kad daugiau kengūrų matyti nenori. Paklaustas apie kitų metų planus, F.Gocentas atsakė, kad su K.Taguchi ketina dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno ralio čempionate. Bene didžiausią įspūdį iš susitikimo su 59-erių metų lietuviu iš Australijos paliko jo entuziazmas, meilė automobilių sportui. Buvo galima puikiai suprasti, kodėl jis toks populiarus (1997 m. pelnė Australijos metų šturmano vardą) - ramus, geranoriškas ir nesigiriantis savo pasiekimais, o pasakojantis apie juos santūriai. Už aukštus sporto pasiekimus Lietuvos automobilių sporto federacija F.Gocentui įteikė atminimo apdovanojimą. Jis paprašė LASF ralio licencijos, šiemet gavo Lietuvišką pasą, tad ant jo lenktyninio automobilio lango gali atsirasti lietuviška trispalvė. |
Sekantis LARČ : III etapas
Lietuvos automobilių ralio čempionato III etapas
2012.05.25-26
Vilnius
LARČ įskaita
1 įskaita
1. S.Girdauskas
2. R.Lipeikis
3. R.Čapkauskas
2 įskaita
1. D.Butvilas
2. B.Vanagas
3. R.Kvaraciejus
3 įskaita
1. A.Lopetaitis
2. T.Savickas
3. K.Šiugždinis
4 įskaita
1. P.Nanartavičius
2. T.Stabingis
3. K.Raišys
5 įskaita
1. R.Šeinauskas
6 įskaita
1. L.Vaškys
2. I.Taletavičius
3. R.Veikalas
7 įskaita
1. K.Gorbas
2. R.Žala
3. R.Miniotas
WRC vairuotojų įskaita
| 1. | Sebastien Loeb | 91 | |
| 2. | Petter Solberg | 73 | |
| 3. | Mikko Hirvonen | 70 | |
| 4. | Mads Ostberg | 68 | |
| 5. | Evgeny Novikov | 43 | |
| 6. | Jari-Matti Latvala | 28 | |
| 7. | Martin Prokop | 26 | |
| 8. | Nasser Al-Attiyah | 23 | |
| 9. | Dani Sordo | 21 | |
| 10. | Ott Tanak | 16 | |
| 11. | Sebastien Ogier | 16 | |
| 12. | Thierry Neuville | 14 | |
| 13. | Francois Delecour | 8 | |
| 14. | Dennis Kuipers | 8 | |
| 15. | Armindo Araujo | 7 | |
| 16. | Henning Solberg | 6 | |
| 17. | Pierre Campana | 6 | |
| 18. | Patrik Sandell | 4 | |
| 19. | Ken Block | 2 | |
| 20. | Jari Ketomaa | 2 | |
| 21. | Eyvind Brynildsen | 1 | |
| 22. | Ricardo Trivino | 1 | |
| 23. | Peter van Merksteijn Jr | 1 | |
| 24. | Benito Guerra | 0 | |
| 25. | Matthew Wilson | 0 | |
| 26. | Kevin Abbring | 0 | |
| 27. | Nicolas Fuchs | 0 | |
| 28. | Andreas Mikkelsen | 0 | |
| 29. | Craig Breen | 0 | |
| 30. | PG Andersson | 0 | |
| 31. | Michal Kosciuszko | 0 | |
| 32. | Gianluca Linari | 0 | |
| 33. | Bryan Bouffier | 0 |
Ralio legendos

Lietuvos automobilių sporto federacija














