Penktadienį, gruodžio 8 d. 16.00 val. Kaune, miesto rotušėje, bus iškilmingai paminėtas seniausio šalyje, tikrojo FIA nario, Lietuvos automobilių klubo veiklos 80-tis.

Į jį susirinks LAK veteranai ir dabartiniai klubo vadovai, valdybos ir dauguma pačio klubo narių, respublikos sporto vadovai. Labiausiai pasižymėjusiems bei klubo veiklą garsinusiems jo nariams bus įteikti įvairūs apdovanojimai. Lietuvos automobilių klubo atsiradimą sąlygojo daugybė veiksnių. Tai visų pirma kylantis automobilizacijos lygis Vakarų Europoje, o kartu ir atskirose šalyse besikuriantys automobilininkų klubai, kurių narius visuomenė tapatino su išskirtinėmis asmenybėmis. Tuo stebėtis nederėtų, nes tų klubų pagrindą sudarė pasiturintys kilmingų šeimų nariai, įgalintys įsigyti tikrą amžiaus pradžios stebuklą - automobilį.

1904 metais Paryžiuje buvo įkurta Tarptautinė valstybės pripažintų automobilių klubų asociacija, savo veiklos pagrindą grindusi tarptautinėmis automobilių susisiekimo konvencijomis. Vienas pagrindinių jos punktų dar tada skelbė, jog kiekvienai valstybei, šios asociacijos narei, gali atstovauti tik vienas automobilių klubas, nors konkrečioje šalyje jų būti gali net keli. Tos asociacijos narys, nacionalinis automobilių klubas, savo valstybėje kontroliavo bei koordinavo visą kitų su automobilizacija susijusių klubų veiklą vadovaudamasis asociacijos dokumentais. Nors pirmasis automobilis Lietuvoje įregistruotas buvo dar 1896 metais, tačiau automobilizacija negalėjo pasigirti sparčiais vystymosi tempais. Todėl ir apčiuopiamesnė idėja įkurti Lietuvos automobilių klubą kiek realesnį pagrindą įgavo tik trečiojo dvidešimtojo amžiaus dešimtmečio viduryje, kai išsiplėtė tarptautiniai ryšiai ir šalyje radosi pakankamai turtingų žmonių, galėjusių įsigyti automobilius. 1925 metų pabaigoje gerai žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai Kipras Petrauskas, Liudas Daukša, Silvestras Žukauskas ir Anatolijus Reška ėmėsi ryžtingesnių veiksmų kuriant nacionalinį automobilių klubą. Netrukus grupelės entuziastų pastangas vainikavo sėkmė. 1926 metų kovo 20 dieną buvo įregistruoti Lietuvos automobilių klubo įstatai. Klubo prezidentu buvo išrinktas Kauno burmistras Jonas Vileišis, viceprezidentu - Prekybos departamento direktorius Jonas Norkaitis, į valdybą išrinti inžinieriai Anatolijus Reška, Napoleonas Dobkevičius, Artūras Langė ir aviacijos generolas Juozas Kraucevičius. Kiek vėliau LAK globėju sutiko būti Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Naujasis klubas iškart sukėlė visuomenės susidomėjimą. 1928 metais jo oficialiais nariais buvo 50, o dar po metų - jau 100 žmonių. Tuometiniais mąsteliais matuojant - neįtikėtinai daug. Pagrindines Lietuvos automobilių klubo narių gretas sudarė grafai ir dvarininkai (per 20), technikos inžinieriai (apie 15), o taip pat fabrikantai, bankininkai, komersantai, įvairaus rango valdininkai ir diplomatinių atstovybių darbuotojai, aukšto rango karininkai, gydytojai ir mokslininkai, artistai. Išlikę keletas spaudos publikacijų byloja, kad Lietuvos automobilių klubo nariai dažniausiai rinkdavosi "Buick", "Ford", "Chevrolet" ir "Studebaker" automobilius. Lietuvos automobilių klubo valdyba bei jo nariai iš pat pradžių nebuvo pasyvūs. Ieškodami pripažinimo jie aktyviai beldėsi ir į tarptautinių organizacijų duris. Praėjus vos trims mėnesiams nuo LAK įsikūrimo Finansų ministerija įteisino vadinamuosius triptikus, kurie leido kirsti valstybių sienas be muito, ir pavedė juos išdavinėti Lietuvos automobilių klubui. Netrukus naujai įkurtą LAK lydėjo ir pirmoji tarptautinė sėkmė. Praėjus vos pusantrų metų nuo LAK įkūrimo jis buvo priimtas į Tarptautinę automobilių klubų asociaciją, tiesa, su dvejų metų bandomuoju laikotarpiu. 1929 metų spalio 13 dieną LAK tapo pilnateisiu šios tarptautinės asociacijos nariu, o dar po dviejų savaičių LAK buvo suteikta teisė išdavinėti ir tarptautinius kelionių liudijimus. Jau per pirmuosius trejus savo veiklos metus LAK išsikovojo ne tik tarptautinį pripažinimą, bet ir nemenką autoritetą Senajame žemyne. LAK prezidentas Jonas Vileišis buvo išrinktas Švedijos ir Danijos karališkųjų automobilių klubų, Šveicarijos, Kubos, Austrijos, Monako ir Brazilijos automobilių klubų, kiek vėliau - ir Norvegijos bei Italijos karališkųjų automobilių klubų garbės nariu. 1930 metais LAK pasirašė sutartis su Anglijos, Suomijos, Norvegijos ir Turkijos analogiškais automobilių klubais, o dar po poros metų tokias sutartis LAK jau turėjo su net 34 pasaulio valstybėmis. Šios sutartys reiškė, jog Lietuvos automobilininkai į šias šalis galėjo važiuoti be muitų bei tikėtis jose visokeriopos paramos. Tai reiškė ne tik pripažinimą, bet ir tai, kad per palyginti trumpą laiką LAK tapo Lietuvos automobilizmo centru, į kurį krypo visų užsienio šalių suinteresuotų asmenų žvilgsniai. Lietuva buvo įtraukta ir į tarptautinių automobilių lenktynių teritoriją, per ją ėjo net garsiųjų Monte Karlo daugiadienių lenktynių, kuriose dalyvavo ir LAK nariai, trasos dalis. Netrukus LAK įsteigė tarptautinį turizmo centrą, automobilistams leido specialius Lietuvos žemėlapius ir kitą informacinę literatūrą įvairiomis kalbomis. Neatskiriama LAK veiklos dalimi tapo automobilių bei motociklų įvairių lenktynių organizavimas, o svarbiausiu klubo renginiu tapo tradicinės lenktynės "Aplink Lietuvą", kurių tradicijos tęsiamos ir dabar. Šio prestižiškiausio automobilių ralio ištakos siekia 1931 metus, kai liepos 24 dieną 14 automobilių ir 12 motociklų kolona pradėjo nelengvą maratoną aplink Lietuvą. Jo nugalėtojų laukė šalies Prezidento Antano Smetonos įsteigtas specialus prizas - puiki sidabrinė taurė, kurią pagal specialų užsakymą pagamino Vokietijos juvelyrai. Šis trofėjus remiantis varžybų nuostatais būtų tapęs ekipažo, tris kartus iš eilės laimėjusio ralį, nuosavybe. Įdomu, kad LAK rengiamos įvairios varžybos, ne tik garsieji raliai "Aplink Lietuvą", tapo ne tik įtaigia automobilių bei automobilių sporto populiarinimo priemone, bet ir būdu papildyti klubo iždą. Pinigų reikia ne tik šiandien - jų stigo ir tuomet. Klubo nariui buvo nustatytas privalomas 5 litų mėnesio mokestis, o įvairių varžybų starto mokestis siekė 120 litų. Tačiau klubo nariai mokėdavo tik 75 litų starto mokestį. Žiūrovams bilietai į įvairias lenktynes kainuodavo iki 2 litų. Nepaisant šių aplinkybių, žiūrovų suplūsdavo pulkai, nes LAK organizuojamos lenktynės būdavo tikra atrakcija, ypač šalies provincijoje, kur pravažiuojantį automobilį galėdavai labai retai tematyti. Net ir tapęs tikru šalies automobilizmo centru LAK neapsiribojo siaurais, tik įstatuose nubrėžtais savo tiesioginės veiklos rėmais. Ir dabar privačiose kolekcijose bei archyvuose dar galima rasti rasti laiko kiek išblukintų nuotraukų, iškarpų iš tuometinės spaudos, bylojančių apie garsius klubo rengtus balius savo rėmėjams bei visuomenei, į kuriuos noriai rinkdavosi iškiliausi Kauno ponai ir ponios. O dėl teisės rengti tokius balius nuolat tarpusavyje varžydavosi du garsiausi tuometinio Kauno restoranai - "Metropolis" ir "Versalis". Lietuvos automobilių klubas nuolat plėtė savo veiklą, didėjo ir narių sąrašas. Todėl jis spėjo išsikovoti ir deramą tarptautinį pripažinimą, tačiau viskas nutrūko 1940-ųjų vasarą. Ko gero nedaugelis jo įkūrėjų ir tuometinių tikrųjų narių tikėjo, jog klubo veikla vėl atgys, vėl bus puoselėjamos ir turtinamos kažkada užsimezgusios tradicijos prabėgus net 65 metams nuo tos liūdnos klubui datos. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę imta rūpintis ir LAK veiklos atgaivinimu bei jo narystės tarptautinėse organizacijose atstatymu. 1996 metais FIA atstatė Lietuvos automobilių klubo narystę šioje tarptautinėje organizacijoje, o LAK vėl atkūrė savo veiklą.