HANS - angliškų žodžių „Head And Neck Support“ (galvos ir kaklo atrama) trumpinys. Įrenginį sudaro kieta, dažniausiai anglies pluošto apykaklė, pereinanti ant vairuotojo pečių ir krūtinės, prie šalmo pritvirtinta specialiomis lanksčiomis juostomis.

HANS nėra fiksuotas nei prie saugos diržų, nei prie vairuotojo kūno, nei prie automobilio sėdynių. Minėtos specialios juostos, einančios abipus šalmo, leidžia lankstyti galvą į visas puses, tačiau riboja ypatingai didelės amplitudės judesius, ypač neleidžia galvai pernelyg staigiai palinkti į priekį smūgio metu.

Lenktyniniam automobiliui susidūrus su kliūtimi, toks stabilizuojantis efektas padeda išvengti skausmingo kaklo raumenų patempimo ar rimtesnių traumų. Įranga ypač vertinga priekinio susidūrimo metu, kada galvos ir kaklo neapsaugo šoninės sėdynių apsaugos.

Šiandien HANS naudojamas F1, WRC, F2, A1GP, NASCAR, WTCC, FIA GT, BMW formulėje ir daugelyje nacionalinių čempionatų. Įrenginys gali būti naudojamas su daugeliu FIA aprobuotais penkių ar šešių taškų saugos diržais, arba su specialiai HANS pritaikytu “Schroth” saugos diržų komplektu.

Atsiradimo istorija

Šio, iš pirmo žvilgsnio paprasto, įrenginio autorius – "Daymler Chrysler" dirbęs biomechanikos profesorius Robertas Hubbardas iš Mičigano, JAV. Dar 1980-aisiais, Hubbardo svainis Džimas Downingas buvo nustatęs traumų mechanizmą, kurios, esant fiksuotam liemeniui ir nefiksuotai galvai, įvyksta įvykus susidūrimui, greitai stabdant.

Tuo metu pagrindinė lenktyninkų žūties priežastis avarijų metu buvo intensyvūs galvos judesiai, kai kūnas lieka fiksuotas dėl saugos diržų, bet dėl kinetinės energijos galva juda į priekį. Nustatę šią problemą, abu specialistai ėmė galvoti, kaip sukurti sistemą, kuri apsaugotų nuo tokio tipo traumų.

Robertas Hubbardas jau buvo žinomas kaip patyręs smūgių biomechanikos inžinierius, daugiausia žinių įgijęs dirbdamas su General Motors ir jų saugumo programa. Jo idėja buvo tokia: reikia sukurti įrenginį, kuris judėtų kartu su liemeniu ir tuo pačiu fiksuotų galvą. Pirmas mėginimas tai padaryti nebuvo itin sėkmingas – įrenginio eskizas atrodė grandiozinis, panašus į gelbėjimosi liemenę, kuri pritvirtinta prie šalmo, einanti aplink kaklą, krūtinę ir dalį nugaros. Nors šis eskizas ir buvo arti R. Hubbardo idėjos įgyvendinimo, tai toli gražu nebuvo tai, ko tikėtasi. Pagrindinė problema buvo ta, kad šio įrenginio dalys, einančios per nugarą, atitraukia liemenį nuo sėdynės ir sukelia didelį diskomfortą. Mintis pašalinti per nugarą einančias juostas jam kilo tik po kelių mėnesių, - taip buvo sukonstruotas pirmasis dabartinis HANS modelis. Tai buvo 1980-aisiais. Tuomet abu specialistai susidūrė su kita problema – kaip šį kūrinį išbandyti? Jiems nusprendė padėti Wayne State University – nutarta HANS išbandyti panaudojant specialius automobilių maketus su biomechaniniais saugumo manekenais. Pirmi tokie testai atlikti 1989-aisiais. Tai buvo pirmieji istorijoje testai JAV, kuriuose vienu metu naudoti saugos diržai, sėdynė ir šalmas. Testų rezultatai pranoko HANS kūrėjų lūkesčius: manekenui, dėvėjusiam HANS, smūgio metu perduodama įtampa galvai ir kaklui sumažėjo net 20%, lyginant su manekenu be HANS. Nepaisant šių puikių rezultatų, autosporto visuomenė ne iškart pripažino šią naujovę; pirmas įrenginys buvo parduotas tik 1991 metais.  

Įsitvirtinimas rinkoje

Produktas neturėjo didelio pasisekimo rinkoje iki tol, kol 1994-aisiais San Marino Gran Prix Imolos trasoje žuvo formulės 1 pilotai Rolandas Ratzenbergeris ir Ayrtonas Senna.Tuomet FIA ir susidomėjo HANS. Tuo pat metu Mercedes Benz bandė sukurti oro pagalvių sistemą, skirtą formulėms, tačiau tai reikalavo labai didelių sąnaudų. Gamyklos inžinieriai nutarė išbandyti HANS sistemą. Rezultatai buvo stulbinantys: HANS parodė tokią pačią apsaugą, kaip ir oro pagalvių sistema, o pagal kai kuriuos parametrus netgi buvo geresnė. Lemiamas faktorius inžinieriams atsisakyti toliau kurti oro pagalvių sistemą buvo tai, kad oro pagalvės tarnautų tik vienam susidūrimui, o HANS galima naudoti daug kartų. Be to, sistema paprasta, efektyvi ir jau išrasta. Tai buvo 1998-aisiais. Nuo 2001 metų HANS tapo privalomas Formulės 1 lenktynėse. Komandos privalo pakeisti vairuotoją, jei šis dėl medicininių ar kitokių priežasčių negali naudoti šios įrangos – tai tas pats, lyg vairuotojas negalėtų dėvėti šalmo ar prisisegti saugos diržų. Kurį laiką HANS buvo naudota išskirtinai tik Formulės 1 lenktynėse, vėliau – NASCAR. Daugelis lenktynininkų, kurie vis atsisakydavo HANS ir panašių įrenginių motyvuodavo tuo, kad tai sukelia nepatogumą, varžo judesius, taip pat jie bijodavo, kad įrenginys gali labiau sužaloti smūgio metu negu padėti. Kai kurie teigė, kad su HANS įranga saugos diržai ne taip patikimai prifiksuodavo, jiems nutrindavo pečius ar raktikaulius. Nuo 2005-ųjų metų sezono HANS tapo privalomas WRC varžybose. Pasaulio ralio čempionas Sebastienas Loebas teigia, kad saugumas ralyje labai padidėjo po to, kai imta naudoti HANS. WRC naudojami dvigubi saugos diržai kartu su šia įranga – antras diržas eina per pečius virš HANS įrangos, taip garantuojant dar didesnę vairuotojo apsaugą, ypač automobiliui verčiantis. Estų lenktynininkas Urmo Aava šią apsaugą naudoja ne tik visose lenktynėse, bet ir testų ar treniruočių metu, o prie sukeliamo nedidelio diskomforto, jo teigimu, gana greitai priprantama. Pasak FIA, diskomfortą vairuotojui gali kelti tik jei įranga individualiai netinkamai pritaikyta.  

HANS Lietuvoje

Lietuvoje HANS įranga kol kas nėra privaloma lenktynių metu, - galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl ją naudoja tik keli ekipažai. Nenuostabu, kad visi kalbinti sportininkai vieningai teigė, kad pagrindinis motyvas, dėl kurio jų ekipažai pradėjo naudoti šią įrangą – papildomas saugumas, noras išvengti traumų.

Dominykas Butvilas, vairuojantis „Subaru Impreza“, HANS pradėjo naudoti nuo 2005-ųjų metų sezono. Dominyko teigimu, diskomfortas buvo juntamas tik kelis greičio ruožus, o vėliau įrenginio net nejuto. Ekipažas šių metų Saaremos ralyje automobilio priekine dalimi trenkėsi į medį, ir, neabejotinai HANS įrangos dėka, traumų pavyko išvengti. Jaunasis lenktynininkas taip įprato vairuoti dėvint šią įrangą, kad be jos net nenori sėsti už sportinio automobilio vario, kadangi, jo teigimu, tai „prideda užtikrintumo ir saugumo jausmą, tuomet maksimaliai galiu susikoncentruoti į važiavimą.“

Kitas žinomas lenktynininkas, vairuojantis „Subaru Impreza WRX STI“, Benediktas Vanagas, HANS naudojantis nuo šių metų sezono pradžios, jau spėjo įsitikinti, ką reiškia netinkamai individualiai pritaikyta įranga. Lenktynininkas dėl pernelyg atlaisvintų HANS šoninių diržų šiemet Saaremos ralyje skaudžiai pasitempė kaklo raiščius, kai jo pilotuojamas automobilis vertėsi viename iš greičio ruožų posūkių. Beje, B. Vanagas pastebėjo, kad, važiuojant po greičio ruožo, dėl HANS įrangos tapo kiek sudėtingiau nusiiminėti šalmą. Papildomą HANS įrangos suteikiamą atramą galvai ir kaklui spėjo pajusti ir S. Girdausko, vienintelio šiemet LARAČ pilotavusio WRC klasės automobilį, šturmanas Paulius Urbonas. Ekipažas HANS pradėjo naudoti tik šiemet „Aukštaitijos“ ralyje, ir būtent jame jų „Škoda Fabia WRC“ stipriai trenkėsi į betoninius blokus, šlapioje dangoje išslydusi iš trajektorijos. P. Urbono įsitikinimu, ši įranga prisidėjo prie to, kad abu ekipažo nariai išvengė sužalojimų. A. Ežerskis, visiems ralio fanams gerai žinomo „pasivažinėjimo po bobutės šiltnamį“ metu dėl HANS įrangos (ją ekipažas naudoja nuo 2007 metų sezono), kuri smarkiai ribojo galvos ir kaklo judesius, vos neišsidūrė akies, kuomet vienas iš medinių strypų įsmigo priekiniame jų automobilio stikle. Vieno iš profesionaliausių ralio šturmanų Lietuvoje, Žilvino Sakalausko, teigimu, jų ekipažas dar nesinaudoja šia įranga. Sportininkas, kartą pabandęs ją užsidėti, teigia, jog „HANS suvaržo galvos pasukimą, šturmanui tai nelabai tinka. Ši sistema nereikalinga normaliam lenktynių režimui”, tačiau priduria, kad įrangą būtina naudoti, norint išvengti traumų, nes avarijos metu ji neabejotinai papildomai apsaugo kaklą.

Autorė  L.Sabienė,

www.rallynews.lt