Jau antri metai mėginame startuoti su projektu "Rally Academy". Mintis imtis tokio "nedėkingo" projekto kilo puikiai žinant kokie vargai ir kiek entuziazmo ir juodo darbo laukia kievieno jauno vaikino ar merginos, kurio svajonė "lėkti" su ralio automobiliu. Šis kelias mūsų nueitas pradedant 2000 metais, kuomet Tarptautiniame žurnalistų ralyje prasidėjo sportinė mano karjera.

Vis prastėjantis ralio klimatas ryšium su užsitesusia krize Lietuvos automobilių sporto valdyme, mirštanti tik pradėjusi "gimti" B lyga ir ekonominės bėdos nenuteikia optimistiškai.

Tokiam pradedančiam gyvenimą projektui sunku pritraukti ženklesnę paramą, todėl kelis metus buvo bandoma gauti paramą iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, bet fondo ekspertai nutarė, kad tai ne pirmaeilės svarbos projektas.

Mūsų kaimynai latviai ir estai ir šioje vietoje mus pralenkė, bet jie turėdami automobilių gamintojų/pardavėjų palaikymą ir ženklias lėšas, orentuojasi į aukšto sportinio meistriškumo jaunų sportininkų ugdymą. Mūsų tikslas suteikti 18-23 metų sportininkui(ei) bazinius pagrindus ir minimalias žinias ir galimybė metų bėgyje "atrasti" šį sportą, pasirūpinant pirmaisiais startais.

Akademijos misija būtų lygiuojantis į WRC Academy : „Jaunieji lenktynininkai turi tapti saugaus, sąžiningo ir atsakingo automobilių sporto ambasadoriais“

Metinė Rally Academy  programa būtų:

• Saugaus eismo programa; 
• Vairuotojo programa; 
• Šturmano programa; 
• Techninis automobilio paruošimas; 
• Ralio reglamentų ir kitų FIA dokumentų studijavimas;
• Treniruočių programa; 
• Varžybinė programa.

Taigi Rally Academy projekto metinis ciklas atrodytų sekančiai : konkurso būdu atrenkami aštuoni ralio Akademijos klausytojai.Naudojant viešinimo priemones projekto klausytojai atrenkami visoje Lietuvoje , iš 18-23 metų amžiaus jaunimo tarpo. Kursas tęsiasi metus laiko. Kurso pradžioje Akademijos klausytojams suteikiamas teorinis pasiruošimas, apimantis saugaus eismo problemas tiek gatvėje, tiek ralio trasoje, vairuotojo programą, šturmano programą, automobilio techninį paruošimą varžyboms, ralio sportą reglamentuojančių dokumentų studijavimą. Akademijos dėstytojai parenkami žinomi ir patyrę šio autosporto žmonės. Akademijos klausytojai turi treniruočių kursą tiek asfaltinėse, tiek žvyrinėse dangose. Dalyvauja įvairiose treniruotėse/varžybose, o taip pat slalomo čempionate, B Lygos ralio čempionato bei Lietuvos ralio čempionato varžybose Akademijos klausytojai taip pat atlieka Akademijos sportinių automobilių techninį paruošimą bei aptarnavimą varžybų metu. Kurso metu pradedantis sportininkas įgyja neįkainuojamos patirties ir sudaromi pagrindai jo augimui. Kurso metu sportininkas gaus ir bendravimo bei socialinius įgūdžius bei psichologinio pasiruošimo pagrindus. Ralio Akademijos kurso baigimas vainikuojamas suteikiant Akademijos klausytojui bazinio lygio Ralio Akademijos diplomą.  

Visas naujienas ir informaciją lengviausiai rasti puslapyje RALLY ACADEMY

 Laukiame geranoriško palaikymo ir visokiariopos pagalbos šiam projektui,

pagarbiai

                                 Tautvydas Narušis

Ralio Akademija padės Jums įgyvendinti Jūsų svajones !

Taigi viskas buvo kvailiau ir paprasčiau nei galvojau ...

Radau skylę turbinos oro slėgineje guminėje žarnoje.

Seka buvo tokia - iš pradžių buvo nedidelis trukimas, kuris nesimatė/nesimato tol kol nenuimi žarnos. Dieną prieš ralį niekaip nepavyko normaliu būdu pakelti turbinos slėgio (jau tada reikėjo galvoti ir bučiau radęs skylutę), bet kadangi viskas paskutinę naktį, tai kitokiais būdais priverčiau turbiną pusti 1,4 bar ir turėjaui saugu AFR tam kartui.

Tas trūkimas ir kėlė problemas virš 5k rpm. Ralio eigoje trūkimas pavirto į didelę skylę, tuomet variklis ir nustojo dirbti trečiame GR'e (pradėjo žiauriai perpylinėti kurą - nes kurą pila purkštukai, o oras iškeliauja lauk).

Kodėl po ralio idėjus kitą MAF matuoklę, variklis dirbo gerai tai neaišku (sutapimas, nes ir paskiau kartais, kai pasigauna užpylimus kuro, dirbdavo), bet ir nesigilinsiu, nes MAF nebebus.

Šiaulius ir Latvija praleisim, kad pataupyti finansus, pasiruošti pagaliau viską iki galo 300 ežerų raliui  ir pustelti pagaliau tiek, kiek patys sugebėsim, kad "nenurašyti ant automobilio"

Tautvydas

Persikėlėme į naujas patalpas Dariaus ir Girėno 99, daug didesnes ir patogesnes, taigi pasiruošimas vyks sklandžiau.

foto Tomas Čekanavičius

Vilniaus ralis baigėsi anksčiau laiko... mums.

Trečio GR gale, mašinai krestelėjus smarkiau per duobę, nustojo dirbti variklis. Pagal tai kaip variklis užvestas dirba ir reaguoja į akseleratoriaus paspaudimą, įtariu, kad benzino siurblys arba atsikratė oro srauto matuoklė. 
Nuojauta buvo, kad arba ši problema, arba kita kils, nes jau prieš kelias dienas variklio apsukos keistai elgdavosi ties 5,500 aps./min. Bet išvakarėse pasikrapsčius, atrodė, kad gedimą pavyko pašalinti.

Starto dieną, ryte prieš startą, nuvažiavau su apkrova pasibandyti pakeliui iki pirmojo GR ant žvyro ir paaiškėjo, kad problema nedingo. Variklis nenorėjo suktis daugiau nei 5 tūkst aps., o norint greitėti ant žvyro, teko važiuoti butinai tik 4-5 tukst. diapozone.

Buvo mintys nevažiuoti toliau ralio po serviso, nes neaišku ar tuo metu mišinys riebėja, ar liesėja, bet kai pradėjo lyti ir atvėso, tikejausi, kad nukritusi oro temperatūra gal panaikins problemą. Visgi mechaninis gedimas progresavo visame 3 ruože, kol pabaigoje, pataikius į rimtą duobę, variklis neteko visai galios. Teko sustoti ruože, kad nepridaryti didesnės žalos varikliui. 

Šiam kartui tik tiek. Žiemą konkurentai buvo greitesni, o ant žvyro paaiškėjo, kad labai nedaug trūksta iki jų.Po pirmų dviejų greičio ruožų buvome 12. Devintą ir dvyliktą vietas skyrė nepilnos 5 sekundės.

Pirmą kartą gyvenime, nuo 2002 metu sezono, greičio ruože teko rodyti OK ženklą kitiems dalyviams. Tikiuosi greitu metu neteks vėl ... 

Rasiu problemą (siurbį teks keisti iš Wallbro, į patikimesnį Bosch), dėl patikimumo eliminuosiu pagaliau oro srauto matuoklę, lyginsim visus ratlankius, kurie sulinkti spėjo ir ruošimes Šiauliams...

P.S. Taigi, išsiaiškinau, kad sustojom del mirusios oro srauto matuoklės .Bet kita problema, variklio nedarbas ties 5k rpm nedingo, gaila, bet šitos problemos reikės ilgiau paieškoti (itariu camshaft velenelio padėties daviklį). Kuro pompos reikės atsiprašyti..  

Visgi gerai, kad srauto matuokė sugedo, nes trečiame GR'e pradžioje pataikiau žoleje į akmenį ir vairo traukė išlinko kaip bananas, del ko stabilizatoriaus ausis pradejo remtis į pusaši. Bučiau toliau važiaves, tai ir padangas, ir pusašį, ir variklį bučiau supjovęs...

Taigi, sugrįžimas prasidėjo...dar pries pora menesių, kai bežiurint į rudyjančius spyglius sportinėse padangose pasižadėjau sau, kad žūt būt reikia startuoti žiemos etape. Tikslas buvo pradžioje mašina užvesti ir surinkti viską pagal programą minimum, kad tik ji važiuotų. Po pertraukos, aišku buvo, kad technika bus neesmė, problemų galejo kelti tik formos nebuvimas ir stenogramų netikslumas, todėl visus planus, kuriuos norėjau įgyvendinti darant techniką greitesne - atidėjau kitiems startams. Svarbu buvo pasitikrinti save.

 
Trečiadienį, po sureguliavimo, atsirado kažkokiu bug'u ir pasikeitus orams paaiškėjo, kad negaliu daryti didesnio turbinos slėgio nei 1.2 baro. Palyginus, tai juokingai mažai, bet nenorint turėti lieso AFR mišinio, ralyje važiavau nusistates 1.1 baro slėgį. Prieš varžybas su ALS (antilag) sistema fokusu kilo, kai iš pradžių nesigavo niekaip jos aktyvuoti (iš ecu mygtuko valdymas išeidinejo ne iš tos vietos, kaip sportinio kompo manuale parodyta). Pravedus tinkamai laidus ir aktyvavus ALS - nebuvo jokio efekto. Laimei Gangas ketvirtadienį buvo Vilniuje ir užsukęs pareguliavo programą, kad ALS veiktų kažkiek. Neišbandziau, todėl varžybose pamačiau, kad nustatytos per žemos apsukos, prie kurių als sistema automatiškai išsijungia. Todel kaikuriose sankryžose, apsukom nukritus žemiau 1500, ALS sistema išsijungdavo. Ketvirtadienį vakare nuvažiavau savo eiga į Uteną ir pirmą kartą ramiai pailsėjau prieš susirašymą penktadienį.

 
Susirašymo metu davė organizatoriai GPS prietaisą, kuriuo tikrinamas greitis turbut buvo, o susirašant trasą aš nemėgstu lėtai važiuoti, nes tuomet stenograma labai netiksli man gaunasi. Aišku dar padėjo kiti dalyviai, kurie ypatingai lėtai susirašinėdavo trasą ir tyčia ar žiopli būdami, nepraleisdavo kitų dalyvių siauruose ruožuose. Vasarą tai tokius nustumiu nuo kelio besimaišancius, bet žiemą tekdavo vilktis paskui ilgai ir nuobodžiai.